- striūkt
- striū́kt interj. NdŽ, KŽ, Kl, striū̃kt NdŽ strykt (staigiam pašokimui, stryktelėjimui nusakyti): Tik striū́kt iš lovos, i pas muni [atbėgo] Skd. Striū́kt iš išgąsčio šokos KlvrŽ. Ta striū́kt stojos – ir sveika linksma Yl. Striū́kt ir iššoko iš uorės Grž. Striū́kt ir atsikėlė vyras Nmk.
Dictionary of the Lithuanian Language.